Kalbos patarimai teisininkams

Vasario 21-oji – Tarptautinė gimtosios kalbos diena 

2017-ieji Lietuvos Respublikos Seimo oficialiai paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais. Todėl šiais Lietuvių kalbos kultūros metais minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną verta atsiminti, kokia išskirtinė yra lietuvių kalba: mažiausiai pakitusi nuo senosios indoeuropiečių prokalbės (kai kurie mokslininkai teigia, kad lietuvių kalbos gramatinė struktūra yra net 4000 metų senumo), turinti išskirtines raides, kurias norėtume vadinti savomis, – tai devynios raidės su įvairiais diakritiniais ženklais, paprastai skirtais garso tarimui patikslinti. Jos yra arba pasiskolintos, arba sukonstruotos kitų kalbų pavyzdžiu. Štai tris su paukščiukais – č, ž, š – pasiskolinome iš čekų kalbos, tada dvi nosines – ą ir ę – iš lenkų. Ilinojaus universiteto profesorius dr. Giedrius Subačius teigia, kad vienintelė raidė, kurią galima vadinti tikrai lietuviška, neturinčia analogų kitose kalbose, yra ė. Ją sugalvojo ir jau pirmojoje lietuviškoje gramatikoje 1653 m. pavartojo Danielius Kleinas.

Lietuvių kalba turi ir ypatingas kabutes, kurias natūralu vadinti lietuviškomis ir kurios būdingos nedaugeliui pasaulio kalbų – tokias pat kabutes turi vokiečiai, čekai, slovakai, islandai. Lietuvių kalboje vokiškos kabutės paplito todėl, kad XIX a. pabaigoje knygos daugiausia buvo leidžiamos Prūsijoje ir buvo naudojama vokiška spausdinimo įranga.

Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai). Standartinėje lietuviškoje kompiuterio klaviatūroje (standartas LST 1582:2000) yra lietuviškos kabutės, renkamos spaudžiant kabučių klavišus. Tačiau jeigu naudojama ne lietuviška klaviatūra, kabutes, kaip ir bet kurį kitą simbolį, galima surinkti kodais taip: nuspaudus klavišą Alt surenkamas atidaromųjų kabučių kodas 0132 arba uždaromųjų – 0147.

Vertinkime ir išsaugokime gimtosios kalbos savitumą.

Parengė Lina Mišutienė