Naujienos

Kaip Lietuvoje pripažįstami ir vykdomi užsienio teismų sprendimai – viskas, ką svarbu žinoti

Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad užsienio teismo sprendimo teisinė galia išplečiama iš valstybės, kurioje jis priimtas, į pripažįstančiąją valstybę. Ši procedūra taip pat vadinama teisiniu terminu – egzekvatūra (vykdymo deklaracija).

Lietuvoje užsienio teismų sprendimų pripažinimas ir leidimas vykdyti yra išimtinė Lietuvos apeliacinio teismo funkcija. Kaip ši funkcija įgyvendinama praktikoje ir ką svarbu žinoti asmenims, norintiems, kad Lietuvoje būtų pripažinti ir vykdomi užsienio teismų sprendimai, pasakoja Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Tomas Venckus.

Kodėl ir kokiais atvejais susiduriama su užsienio teismų sprendimų pripažinimu ir leidimu vykdyti Lietuvoje? Kodėl užsienio teismų sprendimų negalima tiesiogiai pateikti Lietuvos institucijoms?

Pagal bendrąją taisyklę bet kurios valstybės teismo sprendimas turi teisinę galią tik toje valstybės teritorijoje, kurioje buvo priimtas. Taip yra todėl, kad teismai yra viena iš valstybės valdžių, o užsienio teismai neturi jokios kompetencijos veikti Lietuvoje.

Bet susiklosto įvairių situacijų, kada Lietuvos piliečiai ar kiti suinteresuoti asmenys kreipiasi į užsienio valstybės teismą, pavyzdžiui, kai sudaromi įvairūs sandoriai užsienyje (dėl užsienyje esančio turto ar kitų priežasčių), sprendžiami įvairūs šeimos teisinių santykių (santuokos sudarymo ar nutraukimo, vaikų išlaikymo, šeimos turto režimo nustatymo ir kt.) arba fizinio asmens bankroto klausimai, susiję su užsienyje esančiais Lietuvos piliečiais ar jų turtu. Todėl Lietuvos piliečiams ir kitiems asmenims, vis dar turintiems sąsajų su Lietuva, gali atsirasti poreikis, kad užsienio teismo sprendimo padariniai įgytų reikšmę ir Lietuvoje.

Tokiais atvejais asmenys turi kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris vienintelis sprendžia dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje.

Ką Lietuvos apeliacinis teismas tikrina per užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūrą?

Lietuvos apeliacinis teismas patikrina tik tai, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte nustatytų pagrindų nepripažinti sprendimo ir neleisti jo vykdyti. Teismas negali vertinti bylos esmės iš naujo, netikrina, ar užsienio teismas gerai įvertino įrodymus, ar tinkamai pritaikė teisės normas ir pan.

Pati procedūra yra gana paprasta. Teismas patikrina kelis aspektus: ar užsienio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (ar teismo sprendimas perėjo visas instancijas ir yra galutinis); ar byla nėra priskirta išimtinei Lietuvos teismų kompetencijai, nes tai reikštų, kad užsienio teismas negalėjo priimti sprendimo tokiu klausimu (pavyzdžiui, sprendimai dėl Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto arba dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jeigu šis asmuo yra Lietuvos pilietis); ar ginčo šalis buvo informuota apie bylos nagrinėjimą; ar Lietuvoje nėra teismo sprendimo, kuris būtų nesuderinamas su užsienio teismo sprendimu; ar teismo sprendimas neprieštarauja gerai moralei, viešajai tvarkai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas iš naujo nenagrinėja ginčo, o tik patikrina baigtinį pagrindų, iš esmės susijusių su viešuoju interesu, sąrašą.

Kokių teisinių padarinių atsiranda, kai užsienio teismo sprendimas Lietuvoje pripažįstamas ir leidžiama jį vykdyti (atlikus egzekvatūros procedūrą)?

Visų pirma, užsienio teismo sprendimas tampa privalomas. Privalomumas reiškia, kad juo vadovautis turi ne tik Lietuvos institucijos, pavyzdžiui, pakeisti registrų duomenis arba pripažinti kokią nors asmens teisę, bet ir visi asmenys, pavyzdžiui, pripažinus asmens skolą kreditoriui, asmuo įgyja vykdytiną prievolę sumokėti skolą.

Antra, teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę Lietuvoje, t. y. jeigu užsienio teismo sprendimas nėra vykdomas gera valia, suinteresuotas asmuo turi teisę reikalauti, kad šis teismo sprendimas būtų įvykdytas per prievartą, pavyzdžiui, pasitelkiant antstolius.

Trečia, teismo sprendimas įgyja „išspręstos bylos“ statusą, pagal kurį nebegalima dėl to paties ginčo kreiptis į teismą.

Ar visų užsienio valstybių teismų sprendimai pripažįstami pagal tokią pačią tvarką?

Užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo tvarka nėra tokia pati, todėl išskirtinos kelios valstybių kategorijos.

Pirmai valstybių kategorijai priklauso Europos Sąjungos valstybės. Paprastai tokiose valstybėse priimti teismų sprendimai pripažįstami savaime – tokie yra sprendimai civilinėse ir komercinėse bylose, sprendimai dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, nemokumo bylos iškėlimo. Vis dėlto egzistuoja tam tikrų išimčių dėl sprendimų, susijusių su teisiniais šeimos santykiais.

Antra valstybių kategorija yra trečiosios valstybės, su kuriomis sudarytos dvišalės tarptautinės sutartys. Į šią kategoriją patenka Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės, pavyzdžiui, Moldova, Ukraina, Turkija, Kazachstanas ir kt. Šių valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra dažniausiai išsamiai nustatyta konkrečioje tarptautinėje sutartyje dėl teisinės pagalbos.

Beje, kalbant apie bendradarbiavimą pagal dvišales sutartis, verta paminėti, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. birželio 25 d. denonsavo teisinės pagalbos sutartį su Rusija, nes faktiškai teisinis bendradarbiavimas pagal šią sutartį jau kurį laiką nevyko. Taip pat faktinis teisinis bendradarbiavimas nevyksta ir su Baltarusija, nepaisant to, kad teisinės pagalbos sutartis vis dar yra galiojanti. Tačiau tam tikrais išimtiniais atvejais šių valstybių teismų sprendimai taip pat gali būti pripažįstami ir leidžiami vykdyti Lietuvos Respublikoje, jeigu tai atitinka daugiašales tarptautines sutartis ir neprieštarauja viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, įprastai pripažįstami Baltarusijos teismo sprendimai, kuriais priteistas išlaikymas Lietuvoje gyvenančiam vaikui.

Trečiai valstybių kategorijai priklauso valstybės, su kuriomis nėra sudarytos dvišalės tarptautinės sutartys, pavyzdžiui, Australija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Izraelis, Japonija ir kt. Sprendžiant dėl šių valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos arba įvairios specialios tarptautinės sutartys, pavyzdžiui, Hagos konvencijos, jeigu abi valstybės yra prisijungusios prie jų.

Iš šių trečios kategorijos valstybių derėtų išskirti Jungtinę Karalystę, kurią sieja glaudūs santykiai su Europos Sąjunga ir dėl kurios teismų priimtų sprendimų Lietuvos piliečiai itin dažnai kreipiasi. Iš Europos Sąjungos išstojusios Jungtinės Karalystės teismų sprendimai paprastai pripažįstami pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas.

Ar užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra priklauso nuo šalių ginčo pobūdžio?

Paprastai – taip. Nuo 2015 metų tam tikriems Europos Sąjungos valstybių teismų sprendimams (įprastoms civilinėms byloms, pavyzdžiui, dėl skolos priteisimo) pripažinimo procedūra (egzekvatūra) buvo panaikinta ir įsigaliojo laisvo sprendimų judėjimo principas, reiškiantis, kad vienoje valstybėje narėje priimtas sprendimas gali būti vykdomas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jokios papildomos procedūros. Taigi, dėl tokio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje reikia kreiptis ne į Lietuvos apeliacinį teismą, o į antstolį Lietuvoje ir jam pateikti užsienio teismo sprendimo kopiją bei užsienio teismo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad teismo sprendimas vykdytinas.

Taip pat verta paminėti, kad tam tikruose Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatyta supaprastinta užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra. Taikant šią procedūrą, kreipiamasi į Lietuvos apeliacinį teismą, tačiau jis iš esmės netikrina nepripažinimo pagrindų, bet atlieka tarpinį vaidmenį tarp užsienio valstybės teismo ir realaus teismo sprendimo vykdymo Lietuvoje. Toks modelis būdingas tik tiems Europos Sąjungos valstybių teismų sprendimams, kurie susiję su šeimos teisiniais santykiais (pavyzdžiui, sprendžiant dėl vaiko globos), paveldėjimo teisiniais santykiais ir išlaikymu. Tačiau šis modelis netaikomas prie 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolo dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės neprisijungusios Danijos teismų sprendimams – jiems vis dar taikoma įprasta pripažinimo procedūra (egzekvatūra).

Netaikant specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros, pripažįstami ir įsiteisėję užsienio teismų sprendimai dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyriumi (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia, kuriais remiantis Lietuvoje keičiami ir atnaujinami civilinės būklės aktų įrašai.

O kaip dėl užsienyje pradėto fizinio asmens bankroto pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje?

Dažnai susiduriama su fizinių asmenų bankroto klausimais. Nemažai tokių sprendimų priimama būtent Jungtinėje Karalystėje ir dėl jų pripažinimo neretai kreipiamasi į Lietuvos apeliacinį teismą.

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Jungtinės Karalystės nemokumo tarnybos bankroto nutarčiai taikoma pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra. Taigi, dėl tokios nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje reikia kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą.

Jeigu sprendimą dėl fizinio asmens bankroto priėmė Europos Sąjungos valstybės teismas, taikomas savaiminis užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir į Lietuvos apeliacinį teismą kreiptis nereikia.

Ką reikia padaryti, kad užsienio teismo sprendimas būtų pripažintas ir leista jį vykdyti Lietuvoje?

Jei užsienio valstybės teismo sprendimas nėra pripažįstamas savaime, Lietuvos apeliaciniam teismui reikia pateikti prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje užsienio teismo sprendimą (galima ir situacija, kai prašoma atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą). Prašyme turi būti nurodyta, kokiems asmenims adresuojamas prašymas, kokie asmenys dalyvauja byloje, kaip šiems asmenims turėtų būti siunčiami dokumentai, ko konkrečiai prašoma, kokios aplinkybės tai pagrindžia ir kokie įrodymai pateikiami, kokie dokumentai pridedami prie prašymo. Žinoma, prašymas turi būti pasirašytas ir nurodyta jo surašymo data.

Taip pat svarbu pateikti patį prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą, jo vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, nedalyvavusiai nagrinėjant bylą užsienio valstybėje, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Jeigu kreipiamasi dėl užsienio valstybės teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje, o užsienio valstybė su Lietuva yra sudariusi dvišalę sutartį dėl teisinės pagalbos civilinėse ir šeimos bylose, taikomi toje sutartyje nustatyti reikalavimai, kurie gali skirtis nuo prieš tai paminėtųjų. Šiose sutartyse gali būti nustatyta, kad, pavyzdžiui, nereikia konsulinio dokumentų tvirtinimo (legalizavimo) arba dokumentus galima pateikti kita nei lietuvių kalba.

Prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje užsienio teismo sprendimą su priedais galima pateikti tiesiogiai atvykus į Lietuvos apeliacinį teismą, atsiųsti paštu (Lietuvos apeliacinis teismas, Gedimino pr. 40, LT-01503 Vilnius, Lietuva) arba pateikti per Elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą.

Ką svabu žinoti užsienyje gyvenančiam asmeniui (pareiškėjui), norinčiam pateikti prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje užsienio teismo sprendimą?

Užsienyje gyvenančiam asmeniui reikia paskirti savo atstovą ar įgaliotą asmenį Lietuvoje, kuriam būtų įteikiami visi su byla susiję procesiniai dokumentai. To nepadarius prašyme būtina nurodyti adresą Lietuvoje, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami Teismo dokumentai. Tai gali būti elektroninis paštas, fakso numeris, kitos priemonės susisiekti, adresas.

Ar reikia sumokėti mokestį už prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje užsienio teismo sprendimą?

Prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje užsienio teismo sprendimą žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Ar asmuo gali kreiptis konsultacijos į Lietuvos apeliacinį teismą, jei jam kyla klausimų dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje?

Lietuvos apeliacinis teismas, kaip ir visi Lietuvos teismai, teisinių konsultacijų neteikia, todėl dėl individualios teisinės pagalbos reikėtų kreiptis į advokatą ar kitą teisininką.

Tačiau daug naudingos informacijos galima rasti Teismo interneto svetainėje. Šios svetainės skiltyje „Užsienio teismų ir arbitražo teismų sprendimų pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvoje“ pateikiami esminiai paaiškinimai, o skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“ sukurta speciali šiai temai skirta rubrika. Dar daugiau – kiekvienas Teismo interneto svetainės lankytojas gali pats užduoti bendro pobūdžio klausimus šioje skiltyje ir gauti atsakymus. Tai visiems prieinama, veiksminga ir patogi galimybė greitai rasti aktualią informaciją apie užsienio teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą Lietuvoje.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Venta Valčackienė
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko
padėjėja ryšiams su visuomene
Tel. 0 706 63 273, mob. 0 675 47477
El. p. venta.valcackiene@apeliacinis.lt
www.apeliacinis.lt