Naujienos

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2019 m. liepos 15 d. nutartimi Lietuvos advokatūros ir kitų pareiškėjų skundas dėl Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2019 m. birželio 12 d. nutarties paliktas nenagrinėtas.

Pareiškėjai prašymais kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą, prašydami pateikti informaciją apie kriminalinės žvalgybos, jos priemonių ir būdų panaudojimo faktą pareiškėjų atžvilgiu. Minėtos institucijos atsisakė suteikti prašomą informaciją, todėl pareiškėjai skundu Vilniaus apygardos teismo pirmininko prašė įpareigoti institucijas pateikti prašomą informaciją, o nustačius, kad pareiškėjų atžvilgiu buvo taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, patikrinti šių veiksmų teisėtumą. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė.

Pareiškėjai skundu siekė, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininko nutartis būtų panaikinta, o pareiškėjų skundas būtų išnagrinėtas iš esmės. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi konstatuota, jog apygardos teismo pirmininko nutartis negali būti apeliacijos objektu, dėl to pareiškėjų skundas paliktas nenagrinėtas. Nutartyje pažymima, jog įstatymų leidėjas nustatė specialią ginčų, kylančių dėl kriminalinės žvalgybos, nagrinėjimo ir apskundimo tvarką (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalis), pagal kurią galutinį ir neskundžiamą sprendimą priima apygardos teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teisėjas.

Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, šis teisinis reglamentavimas, kuriuo nustatyta bet kurio asmens teisė apskųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus ikiteismine tvarka, o paskui šia tvarka priimtus sprendimus – apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui, negali būti vertinamas kaip paneigiantis asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir veiksmingai ginti savo teises ar laisves teisme. Apygardos teismo vykdoma kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumo patikra yra pakankama ir veiksminga teisminės kontrolės forma.