DUK

Apeliacine tvarka gali būti skundžiami visi pirmosios instancijos teismo sprendimai, kuriais teismas išsprendžia ginčą iš esmės. Tokiu atveju asmuo turi teisę paduoti apeliacinį skundą. Kiti pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai dokumentai gali būti skundžiami ne pateikiant apeliacinį skundą, bet kitais proceso įstatyme numatytais būdais. Pavyzdžiui, jei pirmosios instancijos teismas priima preliminarų sprendimą arba teismo įsakymą, tokie dokumentai apeliacine tvarka nėra skundžiami, tačiau dėl jų galima pareikšti prieštaravimus pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išsprendžiami atskiri klausimai, tačiau kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės, gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, jei tokia galimybė numatyta proceso įstatyme arba jei tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskirasis skundas gali būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o jei nutartis priimta šalims nedalyvaujant – per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Apeliacinio skundo ir atskirojo skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Esminiai apeliacinio skundo elementai, apibrėžiantys bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, yra apeliacinio skundo pagrindas (aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas) ir dalykas (apelianto apeliacinės instancijos teismui reiškiamas prašymas). Nesant bent vieno iš jų, laikytina, kad nėra ir paties apeliacinio skundo. Apeliacinis skundas, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taip pat turi atitikti specifinius apeliacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus. Minėtų reikalavimų neatitinkantis ar kitų trūkumų turintis apeliacinis skundas, jeigu per teismo nustatytą terminą tokie trūkumai nepašalinami, nepriimamas, t. y. laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pats apeliantas turi teisę surašyti apeliacinį skundą (advokato dalyvavimas nėra būtinas, tačiau galimas).

Už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokamas pareiškiant ieškinį ginčo teisena ar pareiškiant pareiškimą ypatingosios teisenos bylose. Turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos. Jei apeliacinis skundas teismui pateikiamas naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Tam tikrų kategorijų bylose asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat asmuo, esant jo prašymui dėl jo turtinės padėties, gali būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą.

Vykdomi tik įsiteisėję procesiniai sprendimai, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.

Šalys gali sudaryti taikos sutartį bet kurioje proceso stadijoje, jei ją galima sudaryti atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Vidutinė bylų pagal apeliacinius skundus nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme trukmė 2020 metais buvo 235 dienos. Tačiau specifinių kategorijų bylose (skubos tvarka nagrinėjamose bylose), pavyzdžiui, viešųjų pirkimų bylose vidutinė nagrinėjimo trukmė yra 41 diena, o nemokumo bylose vidutinė nagrinėjimo trukmė – apie 30 dienų.

2020 metais vidutinė bylų pagal apeliacinius skundus nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme trukmė buvo 169 dienos. Specifinių kategorijų bylose (dėl suėmimų, dėl kitų nutarčių, kuriomis byla neišnagrinėjama iš esmės) proceso įstatyme nustatytas konkretus skundų išnagrinėjimo terminas – septynios dienos nuo skundo gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos.

Visi pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai, kuriais asmuo pripažintas kaltu ar išteisintas, gali būti skundžiami apeliacinės instancijos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Aukštesnės instancijos teismui negali būti skundžiamos nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Visos kitos apygardų teismų nutartys gali būti skundžiamos Lietuvos apeliaciniam teismui.

Apeliacinis skundas dėl nuosprendžio gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam esant suimtam – per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo nuteistajam.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis išsprendžiami atskiri bylos klausimai, skundai turi būti paduodami per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos, išskyrus nutartis, kurių apskundimui numatyti specialūs terminai. Pavyzdžiui, nutartys dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo gali būti skundžiamos per dvidešimt dienų nuo atitinkamos nutarties priėmimo dienos. Minėti terminai gali būti atnaujinti, jei jie buvo praleisti dėl svarbių priežasčių.

Apeliacinis skundas gali būti pateiktas bet kokiais pagrindais ir motyvais, tačiau jis privalo būti rašytinis ir pasirašytas apelianto. Konkretūs apeliacinio skundo turinio elementai nurodyti BPK 313 straipsnyje. Apeliacinį skundą gali surašyti pats apeliantas (nuteistasis, išteisintasis, nukentėjusysis, civilinis ieškovas), nesikreipdamas į advokatą, tačiau visais atvejais apeliacinį skundą gali surašyti ir advokatas.

Paduodant skundą baudžiamojoje byloje nereikia mokėti mokesčio, tačiau skundą padavęs proceso dalyvis, pasibaigus procesui ir esant nepatenkintam jo skundui, gali būti įpareigotas atlyginti kitų proceso dalyvių patirtas proceso išlaidas.

Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo posėdyje privalo dalyvauti prokuroras ir gynėjas. Kitų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nėra privalomas, tačiau jie yra informuojami apie įvyksiantį teismo posėdį ir turi teisę jame dalyvauti. Tam tikrais atvejais apeliacinės bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tokiais atvejais jokie proceso dalyviai į bylos nagrinėjimą nėra kviečiami.

Jei nėra paduota kitų apeliacinių skundų, kuriais prašoma pasunkinti nuteistojo ar išteisintojo padėtį, apeliacinės instancijos teismas jokiais atvejais negali pasunkinti apeliacinį skundą padavusio nuteistojo ar išteisintojo padėties. Taip garantuojama asmens teisė į apeliaciją.