Dažniausiai užduodami klausimai

Ne, apeliacinis skundas turi būti paduotas apygardos teismui, kurio procesinį sprendimą (nuosprendį, sprendimą, nutartį) skundžiate, nurodydami skunde adresatą: Lietuvos apeliaciniam teismui per X apygardos teismą.

Informacija atnaujinta 2025-11-13 

Taip, esant sunkiai materialinei padėčiai, dėl nemokamos teisinės pagalbos galima kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Visą informaciją, kam ir kaip teikiama tokia teisinė pagalba, galite rasti šios Tarnybos interneto tinklalapyje https://vgtpt.lrv.lt/.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Lietuvos apeliacinio teismo procesinis sprendimas (nuosprendis, sprendimas, nutartis) įsiteisėja jo priėmimo dieną ir paprastai šis procesinis sprendimas dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka (tik dėl teisės taikymo klausimų, bet ne dėl faktinių aplinkybių vertinimo) Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tam tikri Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai negali būti skundžiami kasacine tvarka.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Apeliacine tvarka gali būti skundžiami visi pirmosios instancijos teismo sprendimai, kuriais teismas išsprendžia ginčą iš esmės. Tokiu atveju asmuo turi teisę paduoti apeliacinį skundą. Kiti pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai dokumentai gali būti skundžiami ne pateikiant apeliacinį skundą, bet kitais proceso įstatyme numatytais būdais. Pavyzdžiui, jei pirmosios instancijos teismas priima preliminarų sprendimą arba teismo įsakymą, tokie dokumentai apeliacine tvarka nėra skundžiami, tačiau dėl jų galima pareikšti prieštaravimus pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išsprendžiami atskiri klausimai, tačiau kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės, gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, jei tokia galimybė numatyta proceso įstatyme arba jei tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pats apeliantas turi teisę surašyti apeliacinį skundą (advokato dalyvavimas nėra būtinas, tačiau galimas).

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Esminiai apeliacinio skundo elementai, apibrėžiantys bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, yra apeliacinio skundo pagrindas (aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas) ir dalykas (apelianto apeliacinės instancijos teismui reiškiamas prašymas). Nesant bent vieno iš jų, laikytina, kad nėra ir paties apeliacinio skundo. Apeliacinis skundas, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taip pat turi atitikti specifinius apeliacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus. Minėtų reikalavimų neatitinkantis ar kitų trūkumų turintis apeliacinis skundas, jeigu per teismo nustatytą terminą tokie trūkumai nepašalinami, nepriimamas, t. y. laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskirasis skundas gali būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o jei nutartis priimta šalims nedalyvaujant – per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Apeliacinio skundo ir atskirojo skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo apygardos teismo sprendimo priėmimo dienos. Padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos nulis valandų nulis minučių, o baigiasi – paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Jeigu apeliacinis skundas teikiamas tiesiogiai pristatant į teismą, o ne per elektroninių ryšių priemones, terminas pasibaigia nustatytu teismo darbo dienos pabaigos metu. Jei paskutinė termino diena yra ne darbo ar oficialios šventės diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Taip, galite paduoti, tačiau kartu turite prašyti atnaujinti praleistą terminą ir nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis. Apeliacinis skundas, paduotas praleidus terminą, priimamas tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau terminas nėra atnaujinamas ir apeliacinis skundas nėra priimamas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokamas pareiškiant ieškinį ginčo teisena ar pareiškiant pareiškimą ypatingosios teisenos bylose. Turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos. Jei apeliacinis skundas teismui pateikiamas naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis ir išreiškiamas pageidavimas procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Tam tikrų kategorijų bylose asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat asmuo, esant jo prašymui dėl jo turtinės padėties, gali būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Taip, procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu (EPP) (https://e.teismas.lt/lt/public/home/).

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Taip, galite prašyti, tačiau toks prašymas turi būti motyvuotas, kadangi apeliaciniai skundai paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Įvertinęs bylos aplinkybes ir nustatęs, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas tinkamam bylos išnagrinėjimui, teismas tenkina tokį prašymą ir byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Vien prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka pateikimas neužtikrina, kad byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Taip, turite teisę atsiimti apeliacinį skundą iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Tokio prašymo teismas gali netenkinti tik išimtiniais atvejais. Bet žinotina, kad jei atsiėmėte jau priimtą nagrinėti savo apeliacinį skundą, vėliau jo paduoti pakartotinai nebegalėsite.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Šalys gali sudaryti taikos sutartį bet kurioje proceso stadijoje, jei ją galima sudaryti atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą.

Vykdomi tik įsiteisėję procesiniai sprendimai, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi teismo nutartimi. Norint jį atgauti, reikia užpildyti prašymą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas (forma FR0781, https://www.vmi.lt/evmi/formos ). Kartu su prašymu būtina pridėti įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria nurodyta grąžinti žyminį mokestį. Prašymą galima pateikti keliais būdais: elektroniniu būdu per „Mano VMI“ paskyrą (https://www.vmi.lt/evmi), išsiųsti paštu arba nuvykti pasirinktinai į bet kurios apskrities VMI klientų aptarnavimo padalinį.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Vidutinė bylų pagal apeliacinius skundus nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme trukmė 2025 metais buvo 96 dienos. 

Informacija atnaujinta 2026-02-05

Visi pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai, kuriais asmuo pripažintas kaltu ar išteisintas, gali būti skundžiami apeliacinės instancijos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Aukštesnės instancijos teismui negali būti skundžiamos nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Visos kitos apygardų teismų nutartys gali būti skundžiamos Lietuvos apeliaciniam teismui.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Apeliacinis skundas dėl nuosprendžio gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam esant suimtam – per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo nuteistajam.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis išsprendžiami atskiri bylos klausimai, skundai turi būti paduodami per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos, išskyrus nutartis, kurių apskundimui numatyti specialūs terminai. Pavyzdžiui, nutartys dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo gali būti skundžiamos per dvidešimt dienų nuo atitinkamos nutarties priėmimo dienos. Minėti terminai gali būti atnaujinti, jei jie buvo praleisti dėl svarbių priežasčių.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Apeliacinis skundas gali būti pateiktas bet kokiais pagrindais ir motyvais, tačiau jis privalo būti rašytinis ir pasirašytas apelianto. Konkretūs apeliacinio skundo turinio elementai nurodyti Baudžiamjo proceso kodekso 313 straipsnyje. Apeliacinį skundą gali surašyti pats apeliantas (nuteistasis, išteisintasis, nukentėjusysis, civilinis ieškovas), nesikreipdamas į advokatą, tačiau visais atvejais apeliacinį skundą gali surašyti ir advokatas.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Paduodant skundą baudžiamojoje byloje nereikia mokėti mokesčio, tačiau skundą padavęs proceso dalyvis, pasibaigus procesui ir esant nepatenkintam jo skundui, gali būti įpareigotas atlyginti kitų proceso dalyvių patirtas proceso išlaidas.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Apeliacinį skundą galite pateikti pats kaip nuteistasis, išteisintasis, nukentėjusysis, civilinis ieškovas ir t. t. Nėra privaloma, kad apeliacinį skundą surašytų ar teismui paduotų advokatas. Tačiau profesionalaus teisininko pagalba gali užtikrinti aukštesnę apeliacinio skundo parengimo kokybę.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Taip, kitų proceso dalyvių skundai Jums bus atsiųsti ir turėsite galimybę (bet ne pareigą) teismui pateikti atsiliepimus į šiuos skundus.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Taip, Jūs, kaip apeliacinį skundą padavęs asmuo, turite teisę atšaukti apeliacinį skundą. Prašymai atšaukti skundą gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie procesinio sprendimo paskelbimo laiką ir vietą.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Ne, baudžiamojo proceso įstatymuose nenumatyta galimybė nuteistajam ar išteisintajam paduoti apeliacinį skundą, prašant pabloginti kitų nuteistųjų ar išteisintųjų teisinę padėtį. Tokią teisę turi tik prokuroras ar nukentėjusysis, civilinis ieškovas. Taip pat apeliaciniu skundu negalima prašyti pabloginti savo paties teisinės padėties.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Jei nėra paduota kitų apeliacinių skundų, kuriais prašoma pasunkinti nuteistojo ar išteisintojo padėtį, apeliacinės instancijos teismas jokiais atvejais negali pasunkinti apeliacinį skundą padavusio nuteistojo ar išteisintojo padėties. Taip garantuojama asmens teisė į apeliaciją.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Taip, net ir tuo atveju, kai apeliacinį skundą paduoda pats nuteistasis ar išteisintasis, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje turi dalyvauti ir jo advokatas (gynėjas). Jei nuteistasis ar išteisintasis neturi advokato (gynėjo), teismas kreipiasi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą parinkti gynėją (advokatą), kuris atstovautų skundą padavusiam nuteistajam ar išteisintajam.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo posėdyje privalo dalyvauti prokuroras ir gynėjas. Kitų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nėra privalomas, tačiau jie yra informuojami apie įvyksiantį teismo posėdį ir turi teisę jame dalyvauti. Tam tikrais atvejais apeliacinės bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tokiais atvejais jokie proceso dalyviai į bylos nagrinėjimą nėra kviečiami.

Informacija atnaujinta 2025-11-13

2025 metais vidutinė bylų pagal apeliacinius skundus nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme trukmė (nuo pirmo teismo posėdžio iki procesinio sprendimo paskelbimo) buvo 130 dienų. Specifinių kategorijų bylose (dėl suėmimų, dėl kitų nutarčių, kuriomis byla neišnagrinėjama iš esmės) proceso įstatyme nustatytas konkretus skundų išnagrinėjimo terminas – septynios dienos nuo skundo gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos.

Informacija atnaujinta 2026-02-05

Ne visais atvejais. Kai kurie užsienio teismų sprendimai Lietuvoje pripažįstami ir vykdomi savaime ir dėl jų į Lietuvos apeliacinį teismą kreiptis nereikia.

Savaime pripažįstami:

• Europos Sąjungos valstybių teismų procesiniai sprendimai civilinėse ir komercinėse bylose;
• Europos Sąjungos valstybių teismų procesiniai sprendimai dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo;
• Europos Sąjungos valstybių teismų procesiniai sprendimai dėl pagrindinės nemokumo bylos iškėlimo;
• užsienio teismų sprendimai dėl neturtinių ginčų tarp ne Lietuvos piliečių (išskyrus atvejus, kai tokie sprendimai reikalingi santuokai ar kitiems įrašams registruoti Lietuvoje).

Taip pat be atskiros procedūros pripažįstami ir įsiteisėję užsienio teismų sprendimai dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia, kuriais remiantis Lietuvoje keičiami ir atnaujinami civilinės būklės aktų įrašai.

Svarbu! Jei norite tokį įrašą ginčyti (prašyti pripažinti negaliojančiu), turite kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu per vienus metus nuo sužinojimo apie įrašo pakeitimą ar atnaujinimą.

Prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui galima pateikti keliais būdais:

• paštu: Gedimino pr. 40, LT-01503 Vilnius;
• elektroniniu būdu: per Elektroninių paslaugų portalą (EPP);
• taip pat atvykus į Teismą dokumentus galima pateikti 303 kabinete.

Taip. Dažniausiai teismas, pripažindamas užsienio teismo sprendimą, kartu leidžia jį ir vykdyti Lietuvoje. Teismui pripažinus tokį užsienio teismo ar arbitražo sprendimą ir išdavus vykdomąjį raštą, pareiškėjas galės kreiptis į kompetentingą vykdymo instituciją (Lietuvos Respublikoje – į antstolį) ir prašyti, kad šis pradėtų vykdymo veiksmus.

Teismui reikia pateikti prašymą pripažinti ir (ar) leisti vykdyti Lietuvoje užsienio teismo ar arbitražo teismo sprendimą arba prašymą atsisakyti jį pripažinti, adresuotą Lietuvos apeliaciniam teismui.

Prašyme turi būti nurodyta:

• byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), adresai, taip pat kiti žinomi adresai dokumentams įteikti; jei tai įmonė – jos pavadinimas, buveinė, kodas, banko sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų duomenys (jeigu jie žinomi);
• bylos dalyvio pasirinktas dokumentų siuntimo būdas ir adresas, jei jis skiriasi nuo gyvenamosios vietos ar buveinės;
• prašymo dalykas (dėl ko kreipiamasi);
• aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, ir jas patvirtinantys įrodymai;
• bylos dalyvio sutikimas arba nesutikimas, kad byla būtų nagrinėjama nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, vaizdo konferencija;
• pridedami dokumentai;
• prašymą pateikusio asmens parašas ir prašymo surašymo data.

Teismui turite pateikti prašymo originalą. Prie jo pridėtų priedų kopijų turi būti tiek, kad jų užtektų kiekvienai bylos šaliai.

Tačiau yra kelios išimtys. Jei prašymo priedai pateikiami elektroniniu būdu, papildomų kopijų pateikti nereikia. Jei priedai labai didelės apimties, Teismas gali leisti jų nepateikti visiems bylos dalyviams.

Lietuvos apeliaciniam teismui prašymai pripažinti ir (ar) leisti vykdyti Lietuvoje užsienio teismų ar arbitražo teismų sprendimus bei prašymai atsisakyti juos pripažinti ir jų priedai pateikiami lietuvių kalba, o jei dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, jos nemoka, Teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą.

Taip, Teismui teikiamų užsienio teismų sprendimų ir kitų oficialių institucijų dokumentų autentiškumas turi būti patvirtintas. Paprastai tai daroma konsulinio legalizavimo būdu – dokumentas patvirtinamas per atitinkamas valstybės institucijas (dažniausiai ambasadas ar konsulatus).

Tačiau jei dokumentas išduotas valstybėje, kuri prisijungusi prie 1961 m. Hagos konvencijos, konsulinio legalizavimo nereikia. Tokiu atveju pakanka dokumentą patvirtinti specialia pažyma (Apostille), kuri patvirtina dokumento tikrumą ir leidžia jį naudoti kitoje valstybėje, (toliau – apostilė).

2026 m. spalio 1 d. Lietuvoje įsigalioja elektroninės apostilės išdavimo tvarka. Elektroninė apostilė turi tokią pačią teisinę galią, kaip ir įprasta (popierinė) apostilė.

Ne, žyminio mokesčio už tokį prašymą mokėti nereikia.

Prašymą pripažinti ir (ar) leisti vykdyti Lietuvoje užsienio teismo sprendimą paprastai nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas rašytinio proceso tvarka.

Teismo pirmininko arba Civilinių bylų skyriaus pirmininko sprendimu tokį prašymą gali būti pavedama nagrinėti trijų teisėjų kolegijai. Retesniais atvejais (kai Teismui reikia nustatyti papildomas aplinkybes ar apklausti šalis) prašymas gali būti nagrinėjamas ir žodiniame teismo posėdyje, t. y. kviečiant šalis atvykti į Teismą.

Taip, Teismas gali nepriimti tokio prašymo ir jį grąžinti, jei jis netinkamai parengtas. Tokiu atveju Teismas nurodo trūkumus, kuriuos reikia pašalinti, kad toks prašymas būtų priimtas. Jei pareiškėjas nepašalina nustatytų trūkumų, Teismas gali prašymą palikti nenagrinėtą.

Prašymą pripažinti ir (ar) leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą arba atsisakyti jį pripažinti nagrinėja Teismo trijų teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, t. y. neorganizuodama teismo posėdžio, kuriame dalyvauja šalys. 

Jeigu gyvenate užsienyje, turite paskirti atstovą ar įgaliotą asmenį Lietuvoje, kuris už jus priimtų su byla susijusius teismo dokumentus. Jeigu tokio asmens nepaskyrėte, prašyme vietoj adreso Lietuvoje galite nurodyti savo kontaktinius duomenis – el. pašto adresą, fakso numerį ar kitus elektroninio ryšio būdus, kuriais galėtumėte gauti dokumentus, taip pat savo telefono numerį.

Taip, Lietuvos apeliacinis teismas gali pripažinti tik dalį užsienio ar arbitražo teismo sprendimo.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl užsienio teismo ar arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje arba atsisakymo jį pripažinti įsiteisėja jo priėmimo dieną.

Jeigu Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta ne dėl Europos Sąjungos valstybės teismo sprendimo, ją galima apskųsti per 3 mėnesius pateikiant kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Jeigu buvo sprendžiama dėl Europos Sąjungos valstybės teismo sprendimo, Teismo nutartį pirmiausia turėtų peržiūrėti Teismo trijų teisėjų kolegija. Šios kolegijos priimta nutartis per 3 mėnesius nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priima nagrinėti tik tuos kasacinius skundus, kuriuose keliami reikšmingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai.