Naujienos

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovui dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo buvo patenkintas, ir ieškinį atmetė.

Ieškovė ir jos sutuoktinis su atsakovu, savo sūnumi, sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią įsipareigojo sūnui perleisti nekilnojamąjį turtą, o sūnus, kaip rentos davėjas, įsipareigojo savo tėvus išlaikyti iki gyvos galvos: jiems suteikti gyvenamąjį plotą, maitinimą, nupirkti reikiamų vaistų, drabužių, slaugyti ligos atveju ir jų prašymu suteikti kitas būtinas paslaugas. Sūnus taip pat įsipareigojo tėvus palaidoti ir prižiūrėti jų kapus. Sutarties šalys susitarė, kad, rentos davėjui pažeidus sutarties sąlygas, rentos gavėjai turi teisę reikalauti grąžinti sūnui perduotą turtą.

Atsakovas sutartį vykdė pats, kol nelaimingo atsitikimo metu patyrė traumą, po kurios tapo neįgalus. Teismo sprendimu atsakovas buvo pripažintas neveiksniu,  jam buvo nustatyta globa ir paskirta globėja. Po nelaimingo atsitikimo atsakovo pareigas išlaikyti savo tėvus pradėjo vykdyti atsakovo globėja, jo atstovė pagal įstatymą.

Praėjus dvejiems metams po globos atsakovui nustatymo ir net penkeriems metams po patirtos traumos, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti jai nuosavybės teisę į pusę sūnui perleisto nekilnojamojo turto, kaip priežastį sutarčiai nutraukti nurodydama sutarties nevykdymą dėl sunkios sūnaus sveikatos būklės.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad rentos gavėjai, nors turėjo ir kitų vaikų, pasitikėjo būtent atsakovu, todėl jam mainais į turto perleidimą ir pavedė rūpintis jų gerove bei sveikata iki pat jų mirties.  Vien nustatyta aplinkybė, jog rentos davėjas savo pareigas vykdė  per atstovę pagal įstatymą, savo globėją, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad yra pasikeitusi sutarties  šalis  ir (ar) kad ši šalis nevykdo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, dėl ko būtų galima sutartį nutraukti. Be to, byloje esantys įrodymai, be kita ko, ir pačios ieškovės paaiškinimai teisme, leido teisėjų kolegijai įsitikinti, kad ieškovė nereiškė jokių priekaištų dėl teikiamos pagalbos ir ją iš sūnaus globėjos priėmė, taip pat nenustatyta, kad ieškovės  sveikatai ar kitiems jos interesams buvo padaryta kokia nors žala.

„Tik nustačius, kad apelianto interesais veikianti jo globėja netinkamai vykdė iš sutarties kylančias pareigas ir tuo iš esmės buvo suvaržytos rentos gavėjos teisės bei teisėti interesai, galėtų būti konstatuotas sutarties pažeidimas (jos nevykdymas) kaip pagrindas tokiai sutarčiai nutraukti“, – pažymėjo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-571-464/2023 įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos dėl jo gali būti paduotas  kasacinis skundas  Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Venta Valčackienė
Lietuvos apeliacinio teismo
pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene
Tel. (8 70) 663273, mob. 8 675 47 477
El. p. venta.valcackiene@apeliacinis.lt