Naujienos

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs viešąjį pirkimą organizavusios įmonės ir pirkime dalyvavusios ieškovės (tiekėjos) ginčą, konstatavo, kad, nesant tiekėjo teisinio suinteresuotumo, nėra pagrindo vykdomų sutarčių pripažinti negaliojančiomis.

Nagrinėtoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl krovininių automobilių viešojo pirkimo. Net ir po pakartotinio pasiūlymų vertinimo, viešojo pirkimo sutartys su ieškove nebuvo pasirašytos, nes ji pasiūlymų eilėje liko antra. Pasirašius sutartis su kita viešąjį pirkimą laimėjusia įmone, ieškovė paprašė leisti jai dalyvauti perduodant prekes. Susipažinusi su pagal sutartis pristatytomis prekėmis, ieškovė perkančiajai organizacijai nurodė, kad prekės neatitinka sutarties sąlygų, ir pareikalavo jai pranešti apie pašalintus trūkumus, o jei trūkumai nebus ištaisyti – nutraukti sutartis. Perkančiajai organizacijai atsakius, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti sutarčių, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama minėtas sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl atliktų esminių sutarčių pakeitimų, neatitinkančių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, ir dėl esminių sutarčių pažeidimų tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą neva neištaisius pristatytų prekių trūkumų.

Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės pateiktą apeliacinį skundą, sutiko su apygardos teismo išvada, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo teikti teismui ieškinį dėl su kitu tiekėju sudarytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ir paliko galioti sprendimą ieškinį atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sutartys pripažįstamos negaliojančiomis nustačius šiurkščius Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatų pažeidimus, tačiau nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų nebuvo nustatyta – pristatytos prekės atitiko techninę specifikaciją arba buvo pristatytos lygiavertės prekės. Prekių trūkumai, nors ir per ilgesnį terminą, buvo ištaisyti, pagal sutartis buvo apskaičiuoti delspinigiai, todėl tai nelaikytina sutarčių pakeitimu, kaip teigė ieškovė.

Be to, teismas pažymėjo, kad teisėtas ieškovės interesas ginčyti sutartis galėtų būti tik tada, jei ji įrodytų, jog sutarčių pakeitimais pirkimo sąlygos buvo pakeistos taip, kad tai būtų turėję įtakos jos, kaip pirkimo dalyvės, galimybei sudaryti sutartis. Aptariamoje byloje tokių aplinkybių ieškovė neįrodė.

„Nepriklausomai nuo ieškovės statuso pirkimo eilėje, sutarties uždarumo principas suteikia teisę pagal sudarytą sutartį reikalauti prievolių vykdymo tik sutarties šalims. Ieškovė, nebūdama ginčijamų sutarčių šalis, neturėdama jokių iš sutarčių kylančių teisių ir pareigų, neturi teisės reikalauti, kad trečiųjų asmenų ir perkančiosios organizacijos sudarytos sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis, remiantis netinkamu sutarčių vykdymu dėl esminio sutarčių pažeidimo“, – konstatavo Apeliacinis teismas.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-790/2025 įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Venta Valčackienė
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko
padėjėja ryšiams su visuomene
Tel. 0 706 63 273, mob. 0 675 47477
El. p. venta.valcackiene@apeliacinis.lt 
www.apeliacinis.lt | Facebook