Naujienos

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismas gali nagrinėti bylą pagal ieškovių UAB „Enersense“ ir Estijoje įregistruotos „ENERSENSE AS“ ieškinį atsakovei AB LITGRID dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytų rangos sutarčių kainų ir įvykdymo terminų pakeitimo.

Vilniaus komercinio arbitražo teismas daliniu sprendimu atmetė atsakovės AB LITGRID prašymą priimti sprendimą, kad arbitražo teismas neturi kompetencijos nagrinėti jos ir ieškovių ginčo.

Išimtinę kompetenciją spręsti prašymus panaikinti Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražo teismų sprendimus turintis Lietuvos apeliacinis teismas pagal AB LITGRID pateiktą skundą sprendė, ar arbitražo teisme gali būti nagrinėjamas ginčas, ieškovėms (rangovėms) prašant padidinti rangos darbų kainą ir pratęsti darbų atlikimo terminą, o užsakovei (atsakovei) su tuo nesutinkant, kai rangos darbų sutartys sudarytos viešųjų pirkimų būdu.

Komercinio arbitražo įstatyme nustatyta, kad arbitraže gali būti nagrinėjami šalių nesutarimai dėl fakto ar teisės klausimų, kilęs iš sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų būdu. Šiame įstatyme numatytos ir išimtys, kai ginčai negali būti arbitruojami.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčų, susijusių su viešųjų pirkimų sutartiniais teisiniais santykiais ir patenkančių į Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo sritį, pvz., ginčų dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties kainos (ar kitų esminių sąlygų) keitimo, komercinio arbitražo teismas negali nagrinėti, tačiau jis gali nagrinėti ginčus dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykių, kuriems Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos netaikytinos, taip pat ir dėl atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą, nes šie aspektai nelaikytini sutarties keitimu.

Taigi, jei nustatoma, kad konkrečiu atveju poreikis pakeisti viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį įgyvendinamas pagal jau sudarytoje ir vykdomoje sutartyje nustatytas sąlygas ir tvarką (tokiu atveju nereikia iš naujo organizuoti viešojo pirkimo procedūros), toks ginčas laikytinas ginču dėl sutarties vykdymo, bet ne dėl sutarties pakeitimo.

Nagrinėjamu atveju šalys jau buvo sudariusios rangos sutartis, t. y. pirkimo procedūros jau buvo užbaigtos, be to, šiomis sutartimis ir vėliau pasirašytais susitarimais dėl sutarčių pakeitimo buvo susitarta tiek dėl sutarčių kainų perskaičiavimo, tiek dėl darbų įvykdymo terminų pratęsimo, t. y. pačios šalys sutarė šių keitimų nelaikyti sutarčių pakeitimais.

„Arbitražo teismas nagrinėjamoje byloje padarė pagrįstą išvadą, kad šalių ginčas kilo dėl to, kaip aiškintinos rangos sutarčių nuostatos dėl darbų baigimo laiko bei kainos peržiūrėjimo ir ar egzistuoja (taikytinos) sutartinės sąlygos, kuriomis remiantis galėtų būti nustatomas darbų baigimo laiko pratęsimas ir kainos peržiūrėjimas, ir šį ginčą kvalifikavo kaip ginčą dėl rangos sutarčių sąlygų vykdymo, todėl nėra pagrindo panaikinti arbitražo teismo dalinio sprendimo“, – konstatavo Apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-663-912/2023 įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Venta Valčackienė
Lietuvos apeliacinio teismo
pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene
Tel. (8 70) 663273, mob. 8 675 47 477
El. p. venta.valcackiene@apeliacinis.lt