Veikla  Nuostatai |  |
Nuostatai
PATVIRTINTA
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko
2009 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. T - 19
LIETUVOS APELIACINIO TEISMO NUOSTATAI
I. BENDROJI DALIS
1. Lietuvos apeliacinio teismo (toliau – Teismas) nuostatai nustato teismo organizacinę struktūrą, uždavinius, funkcijas bei teises, reglamentuoja jo darbo organizavimą.
2. Teismas yra valstybės valdžios institucija, vykdanti teisingumą Lietuvos Respublikoje.
3. Teismas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams, taip pat šiais nuostatais ir kitais teisės aktais. Teismas, nagrinėdamas bylas, vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimais ir atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais.
4. Teismas yra biudžetinė įstaiga, turinti ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą bei nepriklausomumą, savarankiškai kurianti vidaus kontrolės sistemą, tvarkanti teismo buhalterinę apskaitą, valdanti ir disponuojanti bei naudojanti turtą.
5. Teismas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Įstatymų numatytais atvejais teismas gali būti finansuojamas ir iš kitų valstybės finansinių šaltinių.
6. Teismas yra juridinis asmuo, turintis savo pavadinimą, sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir kitus rekvizitus.
7. Teisėjų valdžios vykdant teisingumą simboliai yra mantija ir ženklas su Lietuvos valstybės herbu. Teisėjai bylas nagrinėja dėvėdami mantijas ir ženklus su Lietuvos valstybės herbu. Teismo posėdžių salėje turi būti Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės herbas.
8. Teismo buveinės adresas – Gedimino pr. 40/1, LT- 01503 Vilnius, Lietuvos Respublika.
II. TEISMO STEIGIMAS IR JO KOMPETENCIJA VYKDANT TEISINGUMĄ
9. Teismas steigiamas ir jo veiklos teritorija nustatoma įstatymu.
10. Teismo teisėjų skaičių nustato Lietuvos Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.
11. Lietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų. Jis yra vienintelis teismas, nagrinėjantis prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Apeliacinis teismas taip pat atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas: Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko vykdoma apygardų teismų administracinės veiklos priežiūra (Teismų įstatymo 104 str. 1 d. 3 p.); Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 35 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko teisė išimtiniais atvejais perduoti bylą nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam. Analogišką Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko teisę baudžiamajame procese numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnis.
12. Teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.
13. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.
14. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų.
15. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.
III. TEISMO TEISĖS
16. Teismas turi teisę:
16.1. gauti iš valstybės įstaigų ir organizacijų, savivaldos institucijų, kitų teismų, įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, reikalingą priskirtoms funkcijoms vykdyti;
16.2. pagal kompetenciją nustatyta tvarka nagrinėti juridinių ir fizinių asmenų pareiškimus, skundus bei pasiūlymus, priimti sprendimus ir įgyvendinti reikiamas priemones;
16.3. bendradarbiauti su Lietuvos, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijomis bei įstaigomis savo veiklos klausimais, pagal kompetenciją sudaryti sutartis ir susitarimus.
17. Teismas gali turėti ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktais jam suteiktų teisių.
IV. TEISMO VALDYMAS IR TEISMO STRUKTŪRA
18. Teismas susideda iš šio Teismo pirmininko, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, Civilinių bylų skyriaus pirmininko, kitų teisėjų ir karjeros valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – Teismo personalas).
19. Teismui vadovauja Teismo pirmininkas, kuris yra skiriamas ir atleidžiamas Teismų įstatymo nustatyta tvarka. 20. Kai nėra Teismo pirmininko, šias pareigas eina Teismo pirmininko paskirtas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, arba didesnį teisėjo darbo stažą turintis Teismo teisėjas, jeigu Teismo pirmininkas jį pavaduojančio asmens nepaskyrė.
21. Teismo pirmininkas jam priskirtas valdymo ir administravimo funkcijas atlieka asmeniškai, tačiau prireikus, Teismo pirmininkas dalį jam priskirtų Teismo veiklos organizavimo funkcijų gali pavesti jas atlikti Teismo kancleriui.
22. Teismo pirmininkas:
22.1. sprendžia Teismo kompetencijai priklausančius klausimus ir yra atsakingas už Teismo kompetencijai priskirtų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą;
22.2. užtikrina, kad Teismo veikloje būtų laikomasi tarptautinių teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Teisėjų tarybos nutarimų ir kitų teisės aktų;
22.3. vadovauja Teismui, organizuoja jo darbą, koordinuoja, kontroliuoja Teismo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka; 22.4. tvirtina Teismo struktūrą bei pareigybių sąrašą ir aprašymus vadovaudamasis teisės aktais ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patvirtintas pavyzdines struktūras, pavyzdinius pareigybių sąrašus ir aprašymus;
22.5. tvirtina Teismo padalinių nuostatus, Teismo vidaus darbo tvarkos taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius Teismo darbo organizavimą ir veiklą;
22.6. pagal kompetenciją leidžia įsakymus, organizuoja ir kontroliuoja jų vykdymą;
22.7. teisės aktų nustatyta tvarka priima ir atleidžia iš pareigų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skatina juos, skiria tarnybines ar drausmines nuobaudas ir įgyvendina kitus įgaliojimus personalo valdymo srityje;
22.8. vadovaudamasis Teisėjų tarybos patvirtintais Administravimo teismuose nuostatais, organizuoja ir kontroliuoja Teismo ir teisėjų administracinę veiklą;
22.9. kontroliuoja, kaip laikomasi Teisėjų etikos kodekso reikalavimų;
22.10. tiria asmenų skundus dėl teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, ir apie tyrimo rezultatus praneša suinteresuotiems asmenims;
22.11. šalina nustatytus Teismo darbo ir veiklos trūkumus;
22.12. atsako už finansinę ir kitą atskaitomybę;
22.13. tvirtina Teismo programų išlaidų sąmatas, neviršijant šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų;
22.14. atsako už programų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, rengimą ir vykdymą;
22.15. kontroliuoja Teismo turtinių įsipareigojimų vykdymą;
22.16. administruoja Teismui skirtus asignavimus ir patikėtą turtą;
22.17. teisės aktų nustatyta tvarka teikia įgaliotoms institucijoms Teismo veiklos (strateginius, trumpalaikius, ilgalaikius) planus, valstybės biudžeto asignavimų poreikio ir valstybės kapitalo investicijų projektus;
22.18. organizuoja Teismo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, skatina juos mokytis Europos Sąjungos, užsienio kalbų;
22.19. atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų jam nustatytas funkcijas.
23. Teismo kancleris:
23.1. pagal patvirtintą išlaidų sąmatą organizuoja ir užtikrina Teismo materialinį ir techninį aprūpinimą;
23.2. užtikrina tinkamas darbo sąlygas teismo personalui;
23.2. atlieka Teismo pirmininko jam pavestas Teismo veiklos organizavimo funkcijas.
23.3. atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų jam nustatytas funkcijas.
V. TEISMO PERSONALO ATSAKOMYBĖ
24. Teismo personalo statusą, atsakomybę, priėmimo į pareigas, darbo užmokesčio mokėjimo jiems tvarką ir sąlygas, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
25. Teismo pirmininkas jam priskirtas valdymo ir administravimo funkcijas atlieka asmeniškai, tačiau prireikus gali pavesti jas atlikti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, kitiems teisėjams, Teismo kancleriui.
26. Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Teismo kancleris atsako už tą Teismo organizacinio darbo sritį, kurią jam kuruoti paveda Teismo pirmininkas arba nustato teisės aktai.
27. Teismo teisėjai atsakingi už bylų nagrinėjimą ir patikėtų materialinių vertybių, turto valdymą bei naudojimą, kitais teisės aktais priskirtų funkcijų tinkamą vykdymą.
28. Kiti Teismo tarnautojai ir darbuotojai atsakingi už jiems priskirtų funkcijų, numatytų pareigybių aprašymuose ir kituose teisės aktuose, vykdymą.
VI. TEISMO FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS TECHNINIS APRŪPINIMAS
29. Teismas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
30. Teismas yra asignavimų valdytojas, turintis atskirą išlaidų sąmatą.
31. Teismas sudaro biudžeto ir investicijų programų projektus, pasiūlymus dėl savo biudžetų projektų teikia Teisėjų tarybai svarstyti.
32. Teismo materialinį techninį aprūpinimą pagal patvirtintas išlaidų sąmatas organizuoja ir užtikrina Teismo kancleris.
33. Informacinį ir organizacinį savo veiklos aprūpinimą Teismas atlieka savarankiškai (išskyrus atvejus, kai Teismo poreikiams reikalingų paslaugų prekių įsigijimas organizuojamas centralizuotai). Centralizuotą aprūpinimą reikiamu inventoriumi ir paslaugomis organizuoja ir užtikrina Nacionalinė teismų administracija.
34. Pastatai ir kitas turtas, kuriuo teismas naudojasi, yra valstybės nuosavybė. Teismas šį turtą valdo, juo naudojasi ir disponuoja turto patikėjimo teise. Teismui perduotas turtas negali būti paimtas be Teisėjų tarybos sutikimo.
35. Atskirais atvejais teismas savo funkcijoms atlikti reikalingas patalpas gali nuomotis.
VII. TEISMO VEIKLOS PRIEŽIŪRA
36. Teismo administracinės veiklos priežiūrą atlieka Teismo pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo.
37. Teismo finansinį ir veiklos auditą teisės aktų nustatyta tvarka pagal savo įgaliojimus atlieka Valstybės kontrolė.
38. Vidaus auditą teisės aktų nustatyta tvarka pagal savo įgaliojimus atlieka Nacionalinės teismų administracijos Vidaus audito skyrius.
VIII. TEISMO REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
39. Teismas reorganizuojamas ar likviduojamas tik įstatymu.
40. Teismas negali būti reorganizuotas ar likviduotas, jeigu jo kompetencijai priskirtos teisingumo vykdymo funkcijos neperduotos kito teismo jurisdikcijai.
_________________