HerbaslogoLietuvos apeliacinis teismas

Naujienų prenumerata

Darbo laikas

I

8.00 - 17.00

II 8.00 - 17.00
III 8.00 - 17.00

IV

8.00 - 17.00

 V 8.00 - 15.45

Pietų pertrauka

12.00 - 12.45

Dokumentai priimami kasdien

nuo 7.30 val. iki 17.00 val.

(penktadieniais - iki 15.45 val.)

Naujienos

Diskusijos dalyviai: „Teisėjai ir advokatai turi ieškoti naujų sąlyčio taškų ir griauti stereotipus apie korumpuotumą“
2014-11-25
 

 

Šiandien vykusioje apskritojo stalo diskusijoje teisėjai, advokatai, STT atstovai, mokslininkai, politikai diskutavo apie įvairius teisėjų ir advokatų bendravimo ir santykių aspektus.

 

Diskusijos dalyviai vieningai pasveikino faktą, kad pagaliau imta garsiai kalbėti apie teisėjo ir advokato santykį bei ribas. Sveikinimo žodį taręs Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas pabrėžė, kad teismas turi būti aukščiau proceso šalių, tačiau ne todėl, kad jis kažkuo geresnis, o tam, kad geriau matytų visus proceso dalyvius ir priimtų kuo objektyvesnį, teisingesnį sprendimą. Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, paminėjęs, kad visuomenės nuomonei apie teismus ir advokatus didelę įtaką daro žiniasklaida, kartu pripažino, kad atėjo laikas šioms dviems profesijoms ieškoti naujų sąlyčio, bendradarbiavimo būdų ir save pozicionuoti kaip sąžiningas, atviras ir skaidrias profesijas.

 

Vienas pirmųjų pasisakęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Algis Norkūnas pabrėžė, kad ir teisėjus, ir advokatus vienija teisininko etika, o advokatai turi imtis visų priemonių, kad teismas būtų gerbiamas, nes jis valstybės vardu tarnauja žmonėms. Itin svarbus, teisėjo nuomone, yra dalykiškas, pagarbus, mandagus, profesionalus proceso šalių bendravimas, didžiavimasis savo profesija. Beje, teisėjas atskyrė teisėjo kaip asmens ir teismo kaip institucijos gerbimą; anot jo, svarbiausia – suvokti, kad teismas kaip institucija tarnauja visuomenės gėriui. O teismas turi savo visa esybe parodyti visuomenei, kad jis neabejotinai yra teisingumo garantas.

 

Advokatas, mokslininkas Remigijus Merkevičius pabrėžė, kad abiejų šių profesijų atstovų pagrindinė funkcija yra pasiekti teisingumą, o baudžiamajame procese svarbiausias yra ne teisėjas, advokatas ar prokuroras, o žmogus, jo lūkesčiai ir tikėjimas, kad byla bus išnagrinėta teisingai. Advokato nuomone, kol visuomenė manys, kad asmens išteisinimas yra teismo pralaimėjimas, progreso nesulauksime ir nesusikalbėsime. Prelegento nuomone, gynėjas yra žmogus, kuris padeda teismui nesuklysti, be to, teismas neturi būti antras prokuroras ir klausyti tik kaltinančiųjų argumentų. R. Merkevičius be kita ko paminėjo ir galimybę baudžiamajame procese teisėjui aktyviau bendrauti su proceso dalyviais, esą tuomet nebeliks poreikio šalims eiti pas teisėją asmeniškai pasikalbėti apie bylą, kas visuomenės akyse laikoma poveikiu teismui.

 

Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pabrėžė, kad kalbant apie atvejus, kuomet yra nusižengiama įstatymams, būtina aiškinti visuomenei, kad teisingumas triumfuoja ir tuomet, kai priimamas išteisinamasis nuosprendis apkaltinto asmens atžvilgiu. Jo kolega Komiteto narys Stasys Šedbaras pabrėžė, kad advokatas visų pirma yra teismo pagalbininkas: jis gina ir kliento poziciją, ir padeda teismui skleisti žinią visuomenei apie tai, kaip vyksta procesas. Šias galimybes, anot politikų, būtina geriau išnaudoti.

 

Romas Zienka, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, apgailestaudamas pabrėžė, kad remiantis statistika teisėjai kaip aukščiausią teisinę kvalifikaciją turintys teisininkai nėra verti būti įvardijami kaip vieni iš labiausiai korumpuotų. Anot R. Zienkos, suformuotų stereotipų galime atsisakyti keisdami bendravimą tarp įvairių profesijų atstovų, taip pat bendravimą su visuomene. R. Zienka paminėjo, kad atvejai, kai teisėjai pasirodo esą korumpuoti yra vienetai, o ir advokatų statistika nėra šiurpinanti. Neigiama nuomonė apie šias profesijas ir jų neva korumpuotumą dažnai būna formuojama žiniasklaidos pranešimuose. Todėl, anot jo, šiuo metu pagrindinė šių profesijų pareiga prieš visuomenę yra sukurti naujus bendravimo standartus, atgauti prarastą pasitikėjimą ir siekti, kad Lietuvos žmonės tikėtų teisingumu.

 

Diskusijoje dalyvavusi „Transparency international“ Lietuvos skyriaus atstovė Rūta Mrazauskaitė tvirtino, kad visuomenė vis dar galvoja, jog teismai yra korumpuoti, o tarp teisėjų ir advokatų egzistuoja neleistini asmeniniai susitarimai dėl to, kaip baigsis byla. Nagrinėjant pasitikėjimo tam tikromis institucijomis klausimus matosi, kas lemia asmens pasitikėjimą ar nepasitikėjimą. Tačiau įvairūs sociologiniai tyrimai paprastai parodo tik žmonių požiūrį į korupciją, be to, tokie žmonės dažniausiai net nėra susidūrę su neva korumpuotomis institucijomis. Juk jeigu žmonės galvos, kad institucija yra korumpuota, tikėtina, kad su ta institucija susidūrę jie bandys savo reikalus išspręsti nederamais metodais.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Gediminas Sagatys iškėlė klausimą, kaip bendrauti teisėjams ir advokatams, kad ir teismo procesas būtų skaidrus, ir nenukentėtų visuomenės pasitikėjimas? Jo nuomone, padėtų mažiau formalus procesas, kai teisėjas yra nesuvaržytas diskutuoti su proceso šalimis. Toks teismo neužsisklendimas prisidėtų prie skaidresnio proceso, o tuo pačiu – ir prie kokybiškesnio teisingumo užtikrinimo. O advokatai, jo nuomone, turėtų atsisakyti nuomonės, esą dėl savo kliento reikia daryti viską ir bet kokiomis priemonėmis. Teisėjo nuomone, bet koks bet kurią iš aptariamų institucijų silpninantis elgesys negali būti toleruojamas.

 

Mokslininkas, neseniai advokatu tapęs Ernestas Rimšelis pasiūlė apsvarstyti galimybę geriau bendrauti ne konkrečių bylų lygyje, o Teisėjų ir Advokatų tarybų lygmenyje. Be to, pasiūlė jis, advokatai galėtų dažniau patarti žmonėms pasitarti su keliais advokatais ir įsitikinti, kokios yra jo galimybės laimėti bylą, o ne beatodairiškai siekti pergalės brangiame ir ilgame procese. E. Rimšelio nuomone, neišnaudojama elementari galimybė, kad advokatas gali būti tas žmogus, kuris padės įkvėpti žmonių pasitikėjimą teisingumo vykdymo sistema.

 

Diskusija baigėsi bendra gaida, kad būtina ieškoti būdų atsikratyti stereotipų, taikyti vieni kitiems aukštus standartus bei bendrauti, bendradarbiauti tarpusavyje.

 

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

 

Kristina Petrošienė

Lietuvos apeliacinio teismo

pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene

(atstovė spaudai)

Tel. 8 70 663 230

Mob. 8 652 56655

el. p. kristina.petrosiene@apeliacinis.lt

www.apeliacinis.lt

 

 

 

 

 

 

 
Informaciją atnaujino: Kristina Petrošienė
Informacija atnaujinta: 2014-11-25 17:49

 

 

 

Jei susidūrei su korupcija, pranešk STT!
 

Gerbiami svetainės lankytojai,

Sveikiname apsilankius Lietuvos apeliacinio teismo internetinėje svetainėje. Tikimės, kad svetainėje skelbiama infomacija bus Jums įdomi ir naudinga. 

Informacija apie bylas teikiama:

Tel. 8 70 663 685

Adresas

Gedimino pr. 40/1
LT-01503 Vilnius
Tel. (8 70) 663 685
Faks. (8 70) 663 060
El. paštas:

apeliacinis @ apeliacinis.lt

apeliacinis @ teismas.lt

 

Kodas 191831183

 

Teisinė forma: 
Valstybės biudžetinė įstaiga.
Duomenys apie 
Lietuvos apeliacinį teismą 
kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre.

Surask mus Facebook'e

 
Viso apsilankė:2035246Šiandien:1134Dabar naršo:3