Apeliacijos esmė ir reikšmė

Ir byloje dalyvaujantys asmenys, ir pats bylą nagrinėjantis teismas nėra apsaugoti nuo neteisingo sprendimo ar nuosprendžio priėmimo. Neteisėtą ar nepagrįstą teismo sprendimą (nuosprendį) gali nulemti įvairios objektyvios ir subjektyvios priežastys: neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės, melagingi liudytojų parodymai, suklastoti rašytiniai įrodymai, prieštaringi teisės aktai, nevieninga teismų praktika, taip pat ir nedidelė teisėjo patirtis ar net nesąžiningumas. Todėl pripažinus egzistuojant klaidingo sprendimo (nuosprendžio) tikimybę, proceso dalyviams, nesutinkantiems su teismo priimtu sprendimu (nuosprendžiu), privalo būti sudarytos galimybės apskųsti jį apeliacine tvarka. Neatsitiktinai apeliacijos teisės svarba yra akcentuojama ir tarptautiniame lygmenyje: Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R(95)5 „Dėl apeliacinių sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir funkcionavimo tobulinimo“ nurodoma, kad iš principo šalims turi būti sudaryta galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tuo tarpu teisė apskųsti nuosprendį baudžiamosiose bylose yra laiduojama net pačiu aukščiausiu tarptautiniu lygmeniu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo, priimto 1984 metais, antrame straipsnyje pabrėžiama, kad kiekvienas asmuo, teismo nuteistas už nusikaltimą, turi teisę reikalauti, kad aukštesnė teisminė instancija peržiūrėtų jo kaltinamąjį nuosprendį ar bausmę. Išsamumo dėlei reikėtų pridurti, jog tarptautiniai dokumentai išimtiniais atvejais leidžia riboti apeliacijos teisę tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose. Baudžiamosiose bylose šie ribojimai yra galimi lengvesnių nusikaltimų atvejais, o civilinėse bylose pagrindinis kriterijus, leidžiantis riboti galimybę paduoti apeliacinį skundą, yra ginčijama suma. Tokių ribojimų pagrindinis tikslas – bylinėjimosi trukmės sutrumpinimas, apeliacinės instancijos teismų apsauga nuo santykinai nereikšmingų bylų bei valstybės ekonominiai sumetimai. Tačiau visais atvejais apeliacijos teisės ribojimai turi būti aiškiai įtvirtinti įstatyme, todėl jie nepraranda savo išimtinio pobūdžio. 

Valdžių padalijimo principas (Konstitucijos 5 str.) bei teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas (Konstitucijos 109 str.) draudžia ir kitoms valstybinės valdžios grandims,  ir visiems fiziniams bei juridiniams asmenims revizuoti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Ar pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, gali nustatyti tik apeliacinės instancijos teismas pagal proceso įstatymų nustatyta tvarka paduotą apeliacinį skundą. Dėl šių priežasčių daugelyje valstybių, taip pat ir Lietuvoje, egzistuoja instancinė teismų sistema, skirta žemesnių grandžių teismų priimtų sprendimų kontrolei. Mūsų šalyje bylas apeliacine tvarka dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir įsakymų nagrinėja apygardų teismai. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas yra vienintelis teismas, apeliacine tvarka nagrinėjantis bylas dėl apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir įsakymų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas (nuosprendis) gali būti klaidingas dėl netinkamai nustatytų faktinių bylos aplinkybių (sprendimo, nuosprendžio nepagrįstumas) bei netinkamai atlikto teisinio šių aplinkybių įvertinimo (sprendimo, nuosprendžio neteisėtumas). Sprendimo ar nuosprendžio neteisėtumą taip pat gali lemti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai. Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas gali klysti ir faktinių aplinkybių konstatavimo bei vertinimo, ir teisės normų pritaikymo srityje, būtina sudaryti galimybę proceso dalyviams inicijuoti šių pirmosios instancijos teismo galimai padarytų pažeidimų kontrolę. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas gali tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir faktiniu, ir teisiniu požiūriu, skirtingai nuo kasacinio teismo, kuris patikrina apskųstus sprendimus, nuosprendžius ar nutartis tik teisės taikymo aspektu. 

Taigi apeliacija Lietuvos teisės tradicijų požiūriu gali būti suvokiama kaip suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą (nuosprendį) ir jį panaikinti ar pakeisti dėl teismo padarytų faktinių ir teisinių klaidų. 

Teorijoje nėra vieningo požiūrio į apeliacinio proceso ribas: nesutariama, ar apeliacinis procesas turėtų reikšti bylos nagrinėjimą iš naujo (de novo), ar turėtų būti suvokiamas kaip priimto sprendimo arba nuosprendžio patikrinimas (revisio prioris instantiae). Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso ir tai, ar apeliacija sukelia taip vadinamąjį devoliucinį efektą – bylos nagrinėjimo perkėlimą į antrosios instancijos teismą. Didesnių diskusijų nekyla dėl kitų apeliacijos sukeliamų teisinių padarinių. Padavus apeliacinį skundą, yra sustabdomas teismo sprendimo ar nuosprendžio įsiteisėjimas – tai vadinama suspensyviniu apeliacijos efektu. Kartu su sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo sustabdymu yra sustabdomas ir jo vykdymas.

Po Nepriklausomybės atkūrimo mūsų šalyje apeliacinio proceso srityje atlikta daug reformų. Civiliniame procese nuo visiškos apeliacijos sistemos palaipsniui pereita prie dalinės apeliacijos modelio, įtvirtinto 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Civilinio proceso kodekse, t.y. ribojama ius novorum pateikimo galimybė apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.), apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo nustatytose ribose (CPK 320 str.).

Baudžiamajame procese apeliacinio nagrinėjimo ribas taip pat nustato paduoti apeliaciniai skundai. Tačiau atsižvelgiant į baudžiamojo proceso prigimtį, jokie ribojimai pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra taikomi. Be to, nustatęs esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar tai turėjo įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims (BPK 320 str.). Todėl baudžiamajame procese apeliacinis bylos nagrinėjamas suprantamas kaip bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacinių skundų nustatytose ribose.