| DUK | ![]() |
DUK
Kaip sužinoti, kurią dieną bus nagrinėjama tam tikra byla?
Šią informaciją galite gauti paskambinę bendruoju Lietuvos apeliacinio teismo tel. numeriu 8 70 663 685.
Kur kreiptis norint įteisinti Ispanijoje priimtą sprendimą dėl alimentų? Ispanijos teismo sprendimas yra išverstas į lietuvių kalbą ir patvirtintas notaro.
Asmuo, norėdamas, kad Ispanijos teismo sprendimas būtų pripažintas ir leistas vykdyti, turi kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą. Prašyme pareiškėjas turi nurodyti suinteresuoto asmens vardą, pavardę, adresą, asmens kodą. Jei pareiškėjas gyvena ne Lietuvoje, turi būti nurodytas kontaktinis asmuo, kuriam būtų galima procesinius dokumentus siųsti Lietuvoje (nereikia, jeigu pareiškėją atstovauja advokatas). Kartu su prašymu turi būti pridėtas patvirtintas užsienio teismo sprendimo nuorašas bei jo vertimas į lietuvių kalbą. Apostilizuoti Europos Sąjungoje priimto teismo sprendimo nereikia. Taip pat turėtų būti pateikti įrodymai, kad užsienio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, kad šaliai, kuri nedalyvavo teismo posėdyje, buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką (CPK 811 str. 2 d.).
Kas turi teisę apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka?
Apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas, išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti nuosprendį tik dėl šio sprendimo.
Pažymima, kad nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valiai, o asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai gali paduoti apeliacinį skundą, nepaisydami nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios. Be to, apeliacinį skundą paduodančių atstovų pagal įstatymą nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valia nesaisto (BPK 312 straipsnis).
Ar galima atšaukti apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje?
BPK 316 straipsnyje yra numatyta galimybė atšaukti apeliacinį skundą. Šį skundą gali atšaukti apeliantas, t. y. asmenys, išvardinti BPK 312 straipsnyje. Prokuroro paduotą skundą taip pat gali atšaukti aukštesnysis prokuroras. Gynėjas atšaukti savo skundą gali tik raštu suderinęs tai su nuteistuoju, išteisintuoju ar asmeniu, kuriam byla nutraukta. Suderinti nebūtina su asmeniu, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą ar su nepilnamečiu. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą.
Kokios galimybės pasimatyti su nuteistu asmeniu, kuris laikomas tardymo izoliatoriuje?
Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą su nuteistuoju gali pasimatyti BPK 341 straipsnyje nurodyti asmenys, t. y. šeimos nariai ir artimieji giminaičiai, kurie kreipėsi su prašymu į bylą nagrinėjančius teisėjus, o jei nepaskirta teisėjų kolegija į Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką. Prašyme turi būti nurodyta: vardas, pavardė asmens, kuris kreipiasi dėl galimybės pasimatyti, asmens kodas, gyvenamoji vieta, nuteistojo vardas, pavardė, gimimo data, bei nurodytas giminystės ryšis. Jei iš bylos duomenų ar kitų objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti giminystės ryšio būtina pateikti tą ryšį patvirtinančių dokumentų kopijas. Pažymima, kad pagal BPK 38 straipsnį yra kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.







