HerbaslogoLietuvos apeliacinis teismas

Naujienų prenumerata

Darbo laikas

I

8.00 - 17.00

II 8.00 - 17.00
III 8.00 - 17.00

IV

8.00 - 17.00

 V 8.00 - 15.45

Pietų pertrauka

12.00 - 12.45

Dokumentai priimami kasdien

nuo 7.30 val. iki 17.00 val.

(penktadieniais - iki 15.45 val.)

DUK

Civilinės bylos

Kaip sužinoti, kurią dieną bus nagrinėjama tam tikra byla?

Šią informaciją galite gauti paskambinę bendruoju Lietuvos apeliacinio teismo tel. numeriu 8 70 663 685. 

Kur kreiptis norint įteisinti Ispanijoje priimtą sprendimą dėl alimentų? Ispanijos teismo sprendimas yra išverstas į lietuvių kalbą ir patvirtintas notaro.

Asmuo, norėdamas, kad Ispanijos teismo sprendimas būtų pripažintas ir leistas vykdyti, turi kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą. Prašyme pareiškėjas turi nurodyti suinteresuoto asmens vardą, pavardę, adresą, asmens kodą. Jei pareiškėjas gyvena ne Lietuvoje, turi būti nurodytas kontaktinis asmuo, kuriam būtų galima procesinius dokumentus siųsti Lietuvoje (nereikia, jeigu pareiškėją atstovauja advokatas). Kartu su prašymu turi būti pridėtas patvirtintas užsienio teismo sprendimo nuorašas bei jo vertimas į lietuvių kalbą. Apostilizuoti Europos Sąjungoje priimto teismo sprendimo nereikia. Taip pat turėtų būti pateikti įrodymai, kad užsienio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, kad šaliai, kuri nedalyvavo teismo posėdyje, buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką (CPK 811 str. 2 d.).

 

Baudžiamosios bylos

Kas turi teisę apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka?

Apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas, išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti nuosprendį tik dėl šio sprendimo.

 

Pažymima, kad nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valiai, o asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai gali paduoti apeliacinį skundą, nepaisydami nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios. Be to, apeliacinį skundą paduodančių atstovų pagal įstatymą nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valia nesaisto (BPK 312 straipsnis).


Ar galima atšaukti apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje?

BPK 316 straipsnyje yra numatyta galimybė atšaukti apeliacinį skundą. Šį skundą gali atšaukti apeliantas, t. y. asmenys, išvardinti BPK 312 straipsnyje. Prokuroro paduotą skundą taip pat gali atšaukti aukštesnysis prokuroras. Gynėjas atšaukti savo skundą gali tik raštu suderinęs tai su nuteistuoju, išteisintuoju ar asmeniu, kuriam byla nutraukta. Suderinti nebūtina su asmeniu, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą ar su nepilnamečiu. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. 


Kokios galimybės pasimatyti su nuteistu asmeniu, kuris laikomas tardymo izoliatoriuje?

Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą su nuteistuoju gali pasimatyti BPK 341 straipsnyje nurodyti asmenys, t. y. šeimos nariai ir artimieji giminaičiai, kurie kreipėsi su prašymu į bylą nagrinėjančius teisėjus, o jei nepaskirta teisėjų kolegija į Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką. Prašyme turi būti nurodyta: vardas, pavardė asmens, kuris kreipiasi dėl galimybės pasimatyti, asmens kodas, gyvenamoji vieta, nuteistojo vardas, pavardė, gimimo data, bei nurodytas giminystės ryšis. Jei iš bylos duomenų ar kitų objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti giminystės ryšio būtina pateikti tą ryšį patvirtinančių dokumentų kopijas. Pažymima, kad pagal BPK 38 straipsnį yra kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. 


Ar norint pasimatyti su nuteistuoju, kuris yra laikomas tardymo izoliatoriuje, galima paštu pateikti prašymą ir gauti leidimą pasimatyti? Ar visgi būtina atvykti į patį teismą?

Pagal Suėmimų vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis.

Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas.

Taigi, suimtojo giminaitis ar kitas asmuo, norintis pasimatyti su suimtuoju, turi kreiptis į prokurorą, jei baudžiamoji byla yra ikiteisminio tyrimo stadijoje, arba į bylą nagrinėjantį teismą (bylą nagrinėjantį teisėją), jei baudžiamoji byla jau perduota nagrinėti teismui su rašytiniu prašymu leisti pasimatyti su konkrečiu suimtuoju. Tokiame prašyme turi būti nurodoma: 1) suimtojo vardas, pavardė, asmens kodas; 2) asmens, kuris prašo leidimo pasimatyti, tikslūs anketiniai duomenys (vardas, pavardė, gimimo metai, asmens kodas, gyvenamoji vieta); 3) giminystės ryšys ar kitokio pobūdžio santykiai, kurie sieja leidimo prašantį asmenį su suimtuoju.

Toks prašymas gali būti paduodamas tiesiogiai, t.y. atvykus į prokuratūrą ar teismą, arba atsiunčiamas paštu, faksu ar elektroniniu laišku (siunčiant prašymą pastaruoju būdu, prašymas privalo būti pasirašytas ir nuskenuotas).

Pažymėtina, kad visais atvejais, teikiant prašymą pasimatyti paštu, faksu ar elektroniniu būdu, prašantysis asmuo privalo nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo leidimas arba atsisakymas leisti bus išsiųstas.

Praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet leidimo pasimatyti su konkrečiais asmenimis prašo patys suimtieji, nenurodydami tikslių asmens, su kuriuo norima pasimatyti, anketinių duomenų, gyvenamosios vietos adreso. Tokiu atveju prašymai nėra tenkinami, kadangi visais atvejais leidimas pasimatyti išduodamas ne suimtajam, o su juo pageidaujančiam pasimatyti asmeniui, kuris privalo turėti leidimą atvykdamas į įkalinimo įstaigą. Pažymėtina ir tai, kad pasimatymų su suimtaisiais tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, todėl leidimą išduodantis subjektas (prokuroras ar teisėjas) nėra įgaliotas nustatyti pasimatymų tvarkos.

 

Prašau paaiškinti, ar teikiant apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje, jį privalo surašyti advokatas? Ar advokatas privalo atstovauti nuteistajam posėdyje? Jei apylinkės teisme byloje atstovavo valstybės paskirtas advokatas, ar gali teisėjas skirti advokatą ir apeliacinio proceso metu?


Apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Taigi apeliacinį skundą gali parengti ir nuteistasis, tačiau toks apeliacinis skundas turi atitikti Lietuvos Respublikos BPK 313 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus: apeliaciniame skunde turi būti nurodyta apeliacinės instancijos teismo pavadinimas, byla, dėl kurios paduodamas apeliacinis skundas, skundžiamos nuosprendžio dalies esmė, apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymas. Skundas turi būti pasirašytas apelianto.

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas.

 

Tuo atveju, jei nuteistasis (apeliantas) pats nepasirinks gynėjo, baudžiamąją bylą gavęs teismas kreipsis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius prašydamas paskirti gynėją konkrečiam nuteistajam.

Klauskite
secimg   
 

 

 

 

Jei susidūrei su korupcija, pranešk STT!
 
 

Gerbiami svetainės lankytojai,

Sveikiname apsilankius Lietuvos apeliacinio teismo internetinėje svetainėje. Tikimės, kad svetainėje skelbiama infomacija bus Jums įdomi ir naudinga. 

Informacija apie bylas teikiama:

Tel. 8 70 663 685


Atstovas ryšiams su visuomene

Vilma Budėnienė

Tel. 8 70 663230

Mob. tel. +370 688 54040

vilma.budeniene@apeliacinis.lt


Adresas

Gedimino pr. 40/1
LT-01503 Vilnius
Tel. (8 70) 663 685
Faks. (8 70) 663 060
El. paštas:

apeliacinis @ apeliacinis.lt

apeliacinis @ teismas.lt

 

Kodas 191831183

 

Teisinė forma: 
Valstybės biudžetinė įstaiga.
Duomenys apie 
Lietuvos apeliacinį teismą 
kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre.

Surask mus Facebook'e

 
Viso apsilankė:3224415Šiandien:2760Dabar naršo:23